Šv. Jono Pauliaus II keliu

Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilika, Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Apsireiškimo koplyčia, Tytuvėnų bažnyčios ir vienuolyno ansamblis, Šiaulių Šv. apaštalų Petro ir Povilo katedra, Šiaulių Šv. Ignaco Lojolos bažnyčia, Kryžių kalnas

Mūsų kelionės metu susipažinsime su Šiaurės Lietuvos miestais ir miesteliais, kurie yra įtraukti į Šv. Jono Pauliaus II piligriminį kelią Lietuvoje.

Šiluva - tai vienas svarbiausių Lietuvos dvasinių centrų bei Mergelės Marijos apsireiškimo vieta, kartais vadinama Lietuvos Lurdu. Ypatingas piligrimų traukos objektas – ne tik Marijos apsireiškimo vieta, bet ir tradiciniai čia beveik 500 metų vykstantys Šilinių atlaidai. Aplankysime Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo baziliką ir Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Apsireiškimo koplyčią.  

1993 metais Šiluvoje lankėsi Šv. Popiežius Jonas Paulius II. Į Šiluvą jis atskrido sraigtasparniu, tad specialiai šiam įvykiui buvo įrengta nusileidimo aikštė. Ant kalnelio, kurio papėdėje nusileido popiežius, 1994 m. pastatytas aukštas kryžius, kuris tampa piligrimystės po šventovę pradžia.

Toliau keliausime į Tytuvėnų bažnyčios ir vienuolyno ansamblį. Tai vienas vertingiausių ir didžiausių XVII-XVIII a. sakralinės architektūros paminklų Lietuvoje, kurį dėl malonėmis garsėjančio Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslo, Šventųjų Laiptų koplyčios bei atlaidų tradicijos jau spėjo atrasti pasaulio piligrimai. Nuo 2007 m. Tytuvėnus siekia Jono Pauliaus II piligrimų kelias, sujungiantis nuo amžių lietuviui šventas ir brangias vietas, pavadintas šio Didžiojo Popiežiaus vardu, dėkingumo ir pagarbumo ženklan. Nuo 2016 m. Tytuvėnų bažnyčios koplyčioje saugoma ir šventojo relikvija - Šv. popiežiaus Jono Pauliaus II kraujo lašas. Tai - dovana nuo Lenkijos miesto Miastko.

Keliaujame link Šiaulių. Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedra – ryškiausias renesansinio manierizmo architektūros paminklas Lietuvoje. Tai - piligrimystės į Kryžių kalno pradžios vieta. 1997 m. gegužės 8 d. popiežiaus Jono Pauliaus II sprendimu buvo įkurta Šiaulių vyskupija, o Bažnyčia tapo Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedra. Gailestingumo koplyčioje saugomos Jono Pauliaus II relikvijos. Gal mažiau žinoma yra Šiaulių Šv. Ignaco Lojolos jėzuitų bažnyčia – vieta, kurioje savo vizito metu lankėsi Šv. Jonas Paulius II. Vizito Lietuvoje 1993 m. rugsėjo 7 d. metu šv. Jonas Paulius II ilsėjosi Šiaulių jėzuitų namuose, o vėliau užsuko į Šv. Ignaco Lojolos bažnyčią pasimelsti. Bažnyčios šventoriuje pastatytas 3 m aukščio paminklas popiežiui Jonui Pauliui II. Skulptoriaus Mindaugo Junčio kūrinį bažnyčiai padovanojo šiauliečių šeima.

Ant Jurgaičių (dar vadinamu Domantų, Šventkalniu ar Pilies kalnu) piliakalnio XI-XIV a. stovėjo medinė pilis, o nuo XIX a. piliakalnis rašytiniuose šaltiniuose jau vadinamas Kryžių kalnu – jame 1850 m. stovėjo 20 kryžių, po beveik šimtmečio – jau apie 400. Pasak vienų pasakojimų, ši tradicija gimė po stebuklingų išgijimų, palikus šioje vietoje kryžių ir žmonėms meldžiant Dievą sveikatos, pasak kitų, kalne kryžius imta statyti 1863 m. sukilime žuvusiesiems atminti. Tarpukariu Kryžių kalne pradėti švęsti atlaidai, o sovietinės okupacijos metu kalnas tapo išskirtine piligrimystės vieta. Lietuvai atgavus nepriklausomybę Kryžių kalnas tapo visuotinės piligrimystės vieta. Ją ypač išgarsino popiežiaus Jono Pauliaus II apsilankymas.

1993 m. rugsėjo 7 d. Kryžių kalne meldėsi ir Šv. Mišias aukojo popiežius Jonas Paulius II. Jo iniciatyva prie Kryžių kalno pastatytas pranciškonų vienuolynas.

Kelionės kaina: teirautis agentūroje