Lenkija. Ežeringoji Mozūrija 2 d.

Ryte išvykimas iš Lietuvos. Kelionė į Lenkiją. Atvykimas į Vygrius. Kadaise šiose vietose buvo kunigaikščių Vytauto, Jogailos, Žygimanto Augusto medžioklės dvaras. 1667m. Vygrių ežero pusiasalį Lenkijos karalius Jonas Kazimieras padovanojo kamaldulių vienuoliams, kurie ant kalvos  pastatė vienuolyną ir bažnyčią. Lankome baroko stiliaus vienuolių kamaldulių architektūrinį *ansamblį: bažnyčią, bažnyčios požemius su vienuolių kriptomis, bokštą bei eremus – mažus namelius. Nuo vienuolyno varpinės bokšto atsiveria įspūdinga Vygrių nacionalinio parko panorama – unikalus ežeringas aukštumų kraštovaizdis. Kelionė į Augustavą – senovės lietuvių genčių sūduvių – jotvingių žemę.Čia su kryžiuočiais kovojo Vytautas Didysis, čia savo vasaros rezidenciją įsirengė ir karalius Žygimantas Augustas, davęs miestui ne tik savo vardą, bet ir 1561 m. suteikęs Magdeburgo teises. Svarbiausias lankytinas objektas čia yra Augustavo kanalas, iškastas 1823 m. Anksčiau kanalas buvo svarbus vandens transporto kelias, jungęs Baltijos jūrą su daugeliu Lenkijos upių. Šiais laikais kanalas nebėra svarbus upinei laivybai, jo paskirtis - džiuginti turistus. Leidžiamės į 2-3 valandų kelionę *laivu Augustavo kanalais ir ežerais. Plaukiama ne tik kanalu, bet ir Studzieničnos bei Balčio ežerais. Įdomiausia stebėti, kaip laivas persikelia per šliuzus, mat iš XIX a. vis dar išliko senovinė pakeliamųjų tiltų ir šliuzų sistema, įrengta dėl skirtingo ežerų vandens lygio. Laivelis įsispraudžia į siaurutėlį kanalo šliuzą, kuriame stabteli, kol šliuzas prisipildo vandens ir kilsteli laivą, tada, atvėrus antruosius vartelius, jau galima tęsti kelionę. Šliuzo vartus valdo ne kokios nors išmaniosios technologijos, bet viskas vyksta kaip senovėje – iššoka vyrai ir rankomis atveria bei užveria vartus. Plaukdami aplankysime pusiasalį, kuriame stovi maža koplytėlė. Tai piligrimų lankoma vieta, garsėjanti Dievo Motinos Marijos šventuoju šaltiniu ir popiežiaus Jono Pauliaus II paminklu.  Išvykimas iš Augustavo. Nakvynė viešbutyje.

Pusryčiai. Grupės pageidavimu *pasiplaukiojimas po Mikolaikių ežeryną. Išvykimas į Šv.Lipką, garsėjančią stebuklais, vieną žymiausių šventovių Lenkijoje. Apžiūrime barokinį *Šv.Lipkos vienuolyną ir bažnyčią, kurioje grožimės „šokančiais” vargonais. Kelionė į Gerložo girią, kur aplankome buvusią Hitlerio būstinę *„Vilko irštvą”. „Vilko irštva” – tai aštuoniasdešimt įvairių statinių – bunkerių (ilgis ir plotis 30-50 metrų, aukštis 10-12 metrų), išsidėsčiusių nedidelėje miškingoje teritorijoje. Apžiūrime bunkerių liekanas: elektrinę, karininkų namus, kazino, kino teatrą, viešbutį ir t.t. Išvykimas iš Gerložo girios. Atvykimas į Gižycko miestą, įsikūrusį prie didžiųjų Mozūrijos ežerų, viename įstabiausių Lenkijos kampelių. Gižyckas tiesiogiai susijęs su pirmuoju Lietuvos vardo paminėjimu istoriniuose metraščiuose. Šiose, kadaise galindams priklausiusiose apylinkėse, buvo nužudytas vyskupas Brunonas, atvykęs krikštyti pagonių. Šis įvykis, 1009 m. aprašytas Kvedlinburgo kronikoje, ir buvo pirmasis Lietuvos vardo paminėjimas. Pažintis su Gižycko istoriniais paminklais: rezidencinės kryžiuočių pilies liekanos, kryžius vyskupui Brunonui, reto tipo konstrukcija – sukamasis tiltas. Atplaukus laivui, šis tiltas būdavo ne pakeliamas, kaip įprasta, o pasukamas į šoną. Grupės pageidavimu lankome *Boyeno tvirtovę. Ji yra puikus XIX a. prūsų fortifikacijos pavyzdys ir vienas geriausiai išlikusių šio amžiaus gynybinės architektūros paminklų Lenkijoje. Statinys pavadintas tuometinio Prūsijos karo ministro generolo Hermano von Boyeno vardu, įvertinant jo pastangas statybų metu. Išvykimas iš Gižycko. Kelionė per Lenkiją. Vakare grįžimas į Lietuvą.

Kelionės metu nuvažiuojama ~ 700 km.